Pranešama, kad „Facebook“ surengė diskusijas su pagrindinėmis kripto biržomis, kad būtų įtrauktas į jos kripto valiutą. Gandai pradėjo suktis praėjusiais metais po atskleidimo „Bloomberg“ ataskaita.
Ji atskleidė, kad socialinės žiniasklaidos milžinė dirbo prie stabilaus monetos, skirtos Indijos „WhatsApp“ vartotojams. Noras patekti į sparčiai augančią šalies pinigų perlaidų rinką buvo nurodytas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo šis žingsnis.
„New York Times“ žurnalistai Nathanielis Popperis ir Mike’as Isaacas naujienos naujausio įvykio ketvirtadienį. Anot jų įrašo, „Facebook“ dirbo su kriptovaliuta, kurią planuoja įtraukti į „WhatsApp“. „WhatsApp“ susirašinėjimo programa gali pasigirti daugiau nei 1,5 milijardo vartotojų, o „Facebook“ vartotojų bazė viršija 2 milijardus. Tai pagal statistiką iš Statistos.
Tai suteikia abiem platformoms neprilygstamą pasiekiamumo pranašumą, palyginti su pagrindiniais kripto perdavimo konkurentais. Jei įmonė oficialiai pradės savo šifravimo projektą, neabejotinai atsiras naujų demografinių rodiklių ir atsivers nežinomos rinkos.
„New York Times“ ataskaita atskleidžia, kad „Facebook“ šiuo metu dirba daugiau nei 50 inžinierių, dirbančių „Basketcoin“. Projekte dirbantys darbuotojai, matyt, yra atskirame įmonės skyriuje, kur leidžiama naudotis tik nariams, turintiems raktų kortelę.
Šis apreiškimas pabrėžia svarbą ir paslaptį, susijusį su projektu. Skirtingai nei stablecoin, „basketcoin“ vertė nėra susieta tik su viena valiuta, bet tuo pačiu metu yra susijusi su kito susijusio turto asortimentu. Šiuo atveju spėliojama, kad „Facebook“ moneta bus vertinga Japonijos jenai, JAV doleriui ir eurui..
Pagrindinis pranašumas, kurį turi stablecoins ir basketcoins, palyginti su įprastomis kriptovaliutomis, tokiomis kaip Bitcoin, yra tai, kad jų vertė nesvyruoja taip smarkiai. Tai yra svarbus elementas, padedantis sumažinti vartotojų kainų judėjimo baimes.
Šiuo metu atrodo, kad „Facebook“ orientuojasi į vartotojų rinką, kuri privalo naudoti kriptovaliutas kaip mainų priemonę, o ne kaip vertės kaupiklį. Be kriptovaliutos kūrimo, bendrovė ieškojo būdų, kaip integruoti „blockchain“ į savo programas.
Neseniai vaizdo įrašą maždaug prieš savaitę paskelbė generalinis direktorius Markas Zuckerbergas, jis paminėjo, kad „blockchain“ technologija gali suteikti įmonei ir jos vartotojams daugiau patogumo. Tai leidžia pastarajai saugoti prisijungimo duomenis „blockchain“. Tokia funkcija leistų vartotojams saugiai prisijungti iš skirtingų vietų nepateikiant savo informacijos trečiajai šaliai.
Jis kalbėjo apie kai kuriuos pagrindinius iššūkius, su kuriais dabar susiduria programų kūrėjai, ir vienas iš jų buvo priverstas naudoti tokius tarpininkus kaip „Google Play“ ar „Apple Store“. Jo nuomone, „blockchain“ atrodo perspektyvus sprendimas.
Kiti socialinės žiniasklaidos tinklai, kuriantys savo kriptovaliutas
Be „Facebook“, kitos pagrindinės socialinių tinklų platformos neseniai pareiškė norą pereiti į šifravimo segmentą, o „Telegram“ yra viena iš jų.
Dviejų brolių rusų Nikolajaus ir Pavelo Durovų įkurta „Telegram“ vartotojų bazė siekia apie 300 mln. Jis turi ryškių panašumų su „WhatsApp“, tačiau turi tvirtesnę šifravimo sistemą. Anot buvusio tyrimo išleido „Global Web Index“, „BBM“, „Telegram“ ir „WeChat“ nariai yra labiau linkę įvertinti pinigų persiuntimo funkciją nei tie, kurie yra tokiuose tinkluose kaip „Snapchat“ ir „Facebook“.
Anot pranešimo, apie 89 procentai „Telegram“ vartotojų džiaugtųsi matydami pinigų pervedimo integraciją. Kita vertus, tik 46 procentai visų „Facebook“ vartotojų greičiausiai pageidauja tokios paslaugos.
Beje, pranešama, kad labai lauktas kripto „Telegram Open Network“ (TON) projektas yra baigtas apie 90 proc. Tai yra pagal neseniai nutekintus dokumentus. Itin slaptas projektas per savo ICO pernai surinko neįtikėtiną 1,7 mlrd. USD.
Dokumentuose pabrėžiama, kad projekto kūrėjai jau susisiekė su didžiausiomis Azijos biržomis dėl sąrašo, kai testnet bus pradėtas teikti. Kitos pranešimų ir tinklų kompanijos, kurios, kaip pranešama, kuria savo monetas, yra Pietų Korėjos „Kakao“ ir „Japan’s Line“.
Pagrindiniai iššūkiai į priekį
Dėl decentralizuoto kriptovaliutų pobūdžio įmonės, norinčios jas paleisti, greičiausiai susidurs su dideliu priešvėju, ypač susijusiu su nacionaliniais teisės aktais. Kai kurios jurisdikcijos, pavyzdžiui, Saudo Arabija, jau uždraudė prekybą kriptografija. Taip pat yra piktnaudžiavimo klausimas.
Daugeliui pagrindinių kriptovaliutų platformų teko spręsti daugybę saugumo problemų, o įsilaužėliai nenumaldomai stengėsi sužlugdyti pačias puikiausias atsakomąsias priemones. Vis dar nežinoma, kaip tokios problemos kaip „Facebook“ planuoja spręsti šias problemas.
Bus įdomu pamatyti, kaip socialinių tinklų platformų dvikova baigsis realybėje. Nors pagrindinės socialinės žiniasklaidos platformos, tokios kaip „Facebook“, turi didelį pasiekiamumą, kriptovaliutų samprata vis dar yra gana nauja, ypač besivystančių šalių gyventojams. Įtikinti šią demografiją prisijungti greičiausiai bus didelė kliūtis.
(Panašus vaizdas per CNBC)
